Uždelstas gydymas – rimtas trukdis džiaugtis sveika šypsena
2016-08-12

Neretai žmonės prisimena, kad reikia rūpintis savo sveikata tik tada, kai jau būna per vėlu. Kartais taip nutinka dėl baimės, kartais dėl įnirtingo gyvenimo tempo. Be to, dažnai nepagrįstais mitais apipinti įvairūs pasakojimai taip pat ženkliai įtakoja žmogaus jaudulį lankantis pas odontologą. Vis dėlto, uždelstas gydymas gali sukelti tik dar daugiau bėdų, tiek sveikatos problemų, tiek finansinių išlaidų, kurių buvo galima išvengti laiku pradėjus gydymą ir reguliariai rūpinantis savo dantų sveikata.

CLINIC|DPC  odontologijos klinikose labai dažnai atsiranda tokių pacientų, kuriems atvykus paaiškėja, jog reikalinga visos burnos rekonstrukcija. Atlikus kompiuterinę tomografiją ir kitus tyrimus, iš pažiūros vidutiniška situacija pasirodo esanti labai prasta ir žmogaus burnoje nebėra protezavimui tinkamų dantų.

Neseniai klinika turėjo pacientą, kuris atėjo, sakydamas jog nori „tik truputį pasiplombuoti dantis“, o atlikus tyrimus buvo priimtas sprendimas atstatyti visos burnos funkciją. Pradėjus išsamiau klausinėti pacientą, jis ėmė skųstis dantų jautrumu, jo netenkino estetinis vaizdas, jis negalėjo pilnai kramtyti. Tokią dantų būklę lėmė paveldėjimas bei natūralus nusidėvėjimas. Didelė dalis dantų jam buvo atstatyta bemetalės keramikos konstrukcijomis, įtraukiant laminates, užklotus, dedamus ant esamų dantų ir stengiantis kuo labiau juos išsaugoti. Estetinis vaizdas šiuo atveju buvo stulbinantis, o pacientas labai greitai pamiršo buvusias dantų problemas.

Įkvepiantis pavyzdys

Kiek anksčiau CLINIC|DPC klinikoje lankėsi vidutinio amžiaus pacientas su onkologinėmis sveikatos problemomis, kuris skundėsi po chemoterapijos procedūrų labai suprastėjusiais dantimis: jie buvo suminkštėję, kai kurių žmogus išvis neteko. Įveikęs klastingą ligą, pacientas ėmė domėtis dantų atkūrimo galimybėmis. Kitoje klinikoje jam buvo pasiūlytas vienintelis galimas sprendimas – tai paprastas plombavimas, tačiau pacientas, atvykęs pas mus, skundėsi, kad jam jau pabodo plombuoti tuos pačius dantis ir šis būdas jam nėra patikimas. Žmogus norėjo visiško pasikeitimo. Klinikoje jam buvo įsriegti implantai tose vietose, kur trūko dantų, kitus karieso paliestus dantis gydytojai restauravo, naudodami laminates ir bemetalės keramikos konstrukcijas. Kai pradėjo ryškėti naujas dantų vaizdas, pacientas norėjo dar daugiau, taigi šiek tiek buvo pakeista jo netenkinusi dantų forma bei spalva. Pacientas švytėjo ir buvo labai įkvepiantis pavyzdys visiems kartu su juo dirbusiems gydytojams, kaip net sunkiausia diagnozė nesugniuždo žmogaus ir jis gali taip sėkmingai „atgimti“ naujam gyvenimui.

Gali padėti paprasčiausia konsultacija

Neretai dėl klaidingo žmonių požiūrio į odontologiją ir susiformavusių baimių atsiranda daug problemų, kurių buvo įmanoma išvengti neužsiimant savigyda ir laiku kreipiantis į specialistą. Neretai paprasčiausios specialisto konsultacijos, kaip reikia tinkamai prižiūrėti dantis, rūpintis jų higiena gali padėti žmogui atsikratyti nepagrįstų nuostatų apie kančias, kurios gali laukti suskaudus dančiui.

Didžiausia problema, kurią pastebi CLINIC|DPC gydytojai, yra žmonių pomėgis užsiimti savigyda. Praktikoje yra pasitaikę net tokių atvejų, kuomet žmonės patys nusprendžia sau išsirauti dantis. Prieš metus klinikoje lankėsi pacientas, kuris pamanė, kad klibantį dantį gana nesunkiai išsiraus pats, tačiau nutiko taip, kad jį beraudamas, paliko danties šaknį, kuri netrukus supūliavo ir išsivystė infekcija. Tokios būklės žmogus kreipėsi į kliniką prašydamas pagalbos išsprendžiant šią problemą. Bėda ta, kad nepilnai ištraukus dantį, gali įvykti kraujo užkrėtimas, tuomet prasideda pūliavimai, infekcijos, o pūliniai gali nukeliauti iki smegenų ar širdies, netgi ištikti staigi mirtis. Taigi savigyda išties gali sukelti itin pavojingų žmogaus gyvybei pasekmių, kurių galima lengvai išvengti laiku kreipiantis į specialistą.

Pacientai turi klausyti gydytojų, atkreipti dėmesį, kokios rekomendacijos jiems yra teikiamos, pavyzdžiui, po danties rovimo žmogus turi vengti didelio fizinio krūvio. Pasitaiko žmonių, kurie neklauso šio nurodymo ir po danties rovimo procedūros važiuoja į varžybas, daug juda, taip pakyla kraujo spaudimas ir žaizda pradeda kraujuoti. Dėl fizinio krūvio žmogus geria daug vandens, taip gali išskalauti krešulį. Galiausiai, jei toks žmogus laiku nesikreipia į gydytoją, jam gali pradėti skaudėti pažeistą vietą, prasideda galvos skausmai.

Kita pastebima kai kurių pacientų klaida – tai per mažas rūpestis dantimis. Yra tokių pacientų, kurie dantis valo ne kiekvieną dieną, nematydami tam reikalo. Bet apskritai, požiūris į burnos higieną ima keistis ir vis daugiau žmonių pradeda atidžiau rūpintis dantimis. Vis dažniau į klinikas atkeliauja pacientai, kuriems reguliariai atliekama burnos higiena. Rekomenduojama ją atlikti 1-2 kartus per metus. Jei yra polinkis kauptis akmenims ant dantų, tuomet reikėtų ją atlikti kas 6 mėnesius, jei akmenys nėra linkę kauptis – tuomet kas metus.

Nepagrįsta baimė – rimtas trukdis nuoširdžiai šypsotis

Su dantų gydymu susiję labai daug mitų ir iš jų kylančių baimių. Vienus gąsdina gręžimo garsas, kitus odontologinė įranga. Tos baimės neretai yra susiformavusios dar vaikystėje, tačiau nereikia pamiršti, jog odontologija yra itin pažangi sfera, kuri nuolatos tobulėja ir vystosi tam, kad pacientai patirtų kuo mažiau diskomforto, gydymas neužtruktų ir jo rezultatas būtų ilgalaikis. Dantų gydymo bijo daugelis, tačiau vieniems tai tik nedidelis jaudulys, dingstantis netrukus po to, kai pradedamas gydymas, kitiems – didelė baimė, neleidžianti užmigti naktį prieš vizitą pas gydytoją.

CLINIC|DPC yra lankęsis jaunas pacientas, kuris labai bijojo gydytojų. Nuvedus jį atlikti panoraminės nuotraukos, klinikos gydytojai pastebėjo, kad vaikino veidas pamažu blykšta ir jam darosi silpna. Pacientui atsigavus, keliolika minučių su juo buvo diskutuojama, kas jam kelia baimę, specialistai sukūrė jaukią atmosferą. Po ramaus pokalbio pacientas paprašė atlikti sedaciją, kurios metu jis miegojo ir nieko nejautė, o tuo laiku jam buvo atliekama implantacijos procedūra. Po operacijos pacientas prabudo laimingas. Jam atvykus antrą kartą išsiimti siūlų, gydytojai jaudinosi, kad pacientas bus labai jautrus, tačiau jis buvo visiškai pasikeitęs, šypsojosi, o baimė buvo dingusi.

Kaip buvo minėta, labai daug baimių susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje. Anksčiau nebuvo tiek daug dėmesio skiriama dantų priežiūros edukacijos klausimais darželiuose ar mokyklose. Pasitaikydavo atvejų, kai pieniniai dantukai visai nebūdavo prižiūrimi, nes vyravo mitas, jog jie bet kokiu atveju iškris ir jokių bėdų nekils dėl to, jog jie nebuvo tinkamai prižiūrėti. Džiugu, kad dabar tokios nepagrįstos idėjos išgyvendinamos iš praktikos. Visuomenė dabar yra daug šviečiama higienos klausimais, jauni tėvai labiau laikosi vaikų dantų priežiūros reikalavimų. Nuolat teikiama vieša informacija, vaikai mokomi darželiuose, pas juos atkeliauja gydytojai, moko prižiūrėti dantukus, be to ir tarp jaunimo atsirado mada turėti tiesius, baltus dantis.

Baimės jausmas yra labai natūralus, neretai kylantis iš nežinojimo ar išgirstų, aplinkoje vyraujančių mitų. Geriausias būdas įveikti baimes, stoti su jomis į kovą ir apsilankyti pas odontologą, pasipasakoti jam, kas kelia nerimą. Odontologas niekada nesistengs suteikti pacientui bereikalingo skausmo, tad tiesioginis bendravimas, išsikalbėjimas gali padėti tiek gydytojui, tiek pacientui tinkamai įvertinti situaciją ir grąžinti šypseną veide.