Dantų spalva išduoda blogus įpročius ir sveikatos sutrikimus
2019-06-20

Visi norime baltų dantų, jie keičia mūsų išvaizdą ir formuoja nepriekaištingą įvaizdį, o tai leidžia labiau pasitikėti savimi. Tačiau gamta baltus dantis duoda ne visiems, be to, dėl įvairių priežasčių kartais jie dar labiau pagelsta, papilkėja, paruduoja. Kas labiausiai kenkia dantų spalvai ir ar visada akinančiai balti dantys byloja apie nepriekaištingą sveikatą?

    Dantų atspalviui įtakos turi genai, maistas, rūkymas, ligos, vartojami medikamentai, emalio storis. Per gyvenimą dantų spalvą gali paveikti daugelis dalykų, suteikdami jiems nelabai gražų geltoną, pilką ar rudą atspalvį. Pasak odontologų, dantų spalvos pokyčiams įtakos turi tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Dantys gali pagelsti dėl prastos higienos, žalingų įpročių, tarkim, rūkymo, o taip pat dėl tam tikrų vaistų vartojimo bei kai kurių lėtinių ligų. „Danties spalvą nulemia ne emalis, o dentinas. Kiečiausia organizmo medžiaga emalis yra skaidrus, jis – tarsi kaukė, uždengianti dentiną, kurį sudaro dauguma tokių pačių medžiagų kaip ir kaulus, bet vis tik dentinas yra minkštesnis už kaulą. Jeigu dentinas iš prigimties yra tamsesnis, tai ir dantukai bus tamsesni. Kaip gamta davė, kokia yra genetika, tokie bus ir dantys, jokių stebuklų nėra“, – teigia CLINIC DPC dantų priežiūros centro gydytoja odontologė Aistė Bingelytė.

Paklausta, ar gali vaiko dantų būklę lemti mamos mityba, įpročiai nėštumo metu, gydytoja sako, kad dantų spalvai tai jokios įtakos neturi, tačiau, jei besilaukiant mamos mityba buvo prasta, vaiko dantys gali būti silpnesni, ne tokie atsparūs kariesui.

    Jei savo dantis lyginsite su televizijos ekranuose besišypsančių Holivudo žvaigždžių dantimis, galite nuliūsti, kad jie gerokai gelsvesni. Tačiau nusiminti neverta, nes natūralus sveiko žmogaus danties atspalvis gali būti nuo dramblio kaulo iki tamsesnės – virinto pieno spalvos. Sunerimti reikėtų tik tada, kai dantys tampa neįprastai geltoni, rudi, papilkėja ar net pajuoduoja. „Dantų spalvos nustatymui naudojame „Vita Classicalspalvų raktą. Pagal šį spalvų raktą dantų spalvos skirstomos į keturias grupes A, B, C, D. Kiekvienai raidei priskiriami ir skaičiai, pavyzdžiui, dantų atspalvis gali būti nuo A 1 iki A 4 arba nuo B 1 iki B 4. Normaliomis laikomos visos natūralios dantų spalvos, priklausančios A spalvų grupei, na dar gali būti ir priklausančios B grupei, o C ir D grupių spalvas paprastai jau lemia kažkokios patologijos“ – sako gydytoja.

    Teigiama, kad europiečių dantys dažniausiai būna A2 atspalvio. Jis pakankamai baltas. Pažvelgę į kai kuriuos afrikiečius su pavydu galime pamanyti, kad jų dantys baltesni, bet taip nėra. Specialistų teigimu, daugelio šios etninės grupės atstovų dantys yra vienu tonu tamsesni – dažniausiai A3 atspalvio.

Dantų spalvą keičia dervos ir maisto dažikliai

    Pasak odontologų, labiausiai dantų spalvai kenkia žalingi įpročiai. Vienas didžiausių sveikų ir baltų dantų priešų išlieka rūkymas. Rūkalių dantys neretai būna pageltę labiau nei kitų žmonių, o kai kurių net parudavę. Įkvėptuose cigaretės dūmuose yra nemažai dervų, iš kurių tik apie 30 procentų pasišalina orą iškvepiant. Likusios nusėda gerklėje ir plaučiuose, taip pat ant dantų ir dantenų paviršiaus, tai skatina dantų akmenų kaupimąsi ir lemia spalvos pokyčius, dantys įgauna gelsvą, o kartais – net rudą spalvą. Medikai pastebi, kad rūkantiems pypkes dantys net nudyla, o atsivėręs dentinas nudažomas tabako pigmentais.

    Tačiau rūkymas pridaro žalos ne tik estetikai. Dėl sisteminio nikotino poveikio, pasak odontologų, susiaurėja smulkiosios burnos ertmės kraujagyslės, sutrikdoma dantenų kraujotaka – į dantenas patenka mažiau kraujo ir sumažėja jų bei dantų atsparumas ligoms. Todėl dažnas rūkymo rezultatas – stomatitas, dantenų kraujavimas, dantenų recesijos, ūmus nekrozinis gingivitas. Taip pat rūkymas greitina burnos ertmės kandidozės išsivystymą ir didina burnos ertmės vėžio tikimybę.

    Tie, kuriems rūkymas yra svarbiau nei jų dantys, dantų priežiūrai turėtų skirti ypač daug dėmesio, naudoti balinančias ar specialias tabako pigmento kaupimąsi mažinančias dantų pastas, o siekiant sumažinti tamsaus pigmentinio apnašo kaupimąsi ant dantų paviršiaus, po kiekvienos surūkytos cigaretės reikėtų išsivalyti dantis. Žinoma, pravartu ir dažniau lankytis pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą, kad įvertintų dantų būklę ir nuvalytų apnašas.

    Išorinės dantų dėmės ar pageltimas gali atsirasti ir nuo dažančių maisto produktų. Vartojant daug pigmentinių medžiagų turinčius gėrimus ar maisto produktus tokius, kaip kava, arbata, raudonasis vynas, sojos padažas, valgant daug spanguolių, mėlynių, pigmentai įsigeria į dantų apnašas ir gali pakeisti dantų spalvą.

Dantų spalvą keičia ligos ir kai kurie vaistai

    Kai kurių odontologų teigimu, net akinančiai balti dantys nebūtinai rodo, kad žmogus yra sveikas. Jeigu gamta jums davė tokius dantis, gali būti, kad turite polinkį sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į hemoglobino kiekį kraujyje – jis gali būti per mažas. O neįprastai pageltę ar papilkėję dantys kartais išduoda pašlijusią sveikatos būklę. Tokie dantys gali būti požymiu, kad yra sutrikusi kepenų ar tulžies pūslės veikla, nes tada intensyviau ima kauptis apnašos ne tik ant liežuvio, bet ir ant dantų emalio. Apnašos plonina apsauginį sluoksnį, nuo bakterijų sankaupų dantys atrodo gelsvesni.

    Dantų spalva gali pakisti ir dėl vaikystėje, dantų formavimosi metu, vartotų kai kurių antibiotikų. “Anksčiau vaikų gydymui buvo plačiai naudojami tetraciklinų grupės antibiotikai, kurie nuolatinių dantukų vystymosi laikotarpiu galėjo pakenkti dantų spalvai. Šių antibiotikų paveiktiems vaikams iškildavo pavojus turėti pilkesnius, gelsvesnius dantis. Kiti antibiotikai tokiu poveikiu nepasižymėjo“, – pasakoja odontologė.

    Dantų spalvą keičia ir pernelyg didelis fluoridų, aptinkamų geriamajame vandenyje, tam tikruose gėrimuose ar dantų pastoje, kiekis. Dėl šios priežasties susergama floroze, o ant dantų atsiranda baltos dėmės, dantys tampa margi. „Įtakos gali turėti pernelyg didelis fluoro kiekis organizme. Pavyzdžiui, jeigu vaikai naudoja suaugusiems skirtą dantų pastą, kurioje yra fluoro, ant jų dantų gali atsirasti baltos dėmės. Tokius dantis odontologai vadina floruotais dantimis. Vaikas dar nemoka gerai išskalauti burnos ir tą pastą nuryja, tokiu būdu sistemiškai gauna per daug fluoro, o tai sutrikdo danties vystymąsi. O kartais mamos duoda mažiems vaikams per daug fluoro lašų. Taip pat manoma kad dėmės emalyje gali atsirasti asmenims, kurie vaikystėje vartojo vandenį su didele fluoro koncentracija. Dėl perteklinio fluoro kiekio organizme dantų būklė gali pakisti negrįžtamai. Tada dantų spalvą suvienodinti kažkiek pavyksta balinant dantis arba tenka atsiradusias dėmes paslėpti po estetiniu plombavimu. Todėl svarbu prižiūrėti, kaip vaikas valosi dantis, ar išspjauna pastą ir tikrinti, kokį vandenį geriate“, – pataria gydytoja.

    Dantų kariesas taip pat gali pakeisti danties spalvą, kartais net iki tamsiai rudos. Beje, nekokybiškos ar senos plombos irgi matomos kaip dantų dėmės.

Dantys tamsėja ir dėl amžiaus

    Senstant net sveiki dantys pamažu netenka baltumo, gelsta arba pilkėja. Taip nutinka dėl to, kad dentinas, gelsvas vidinis danties audinys, ima vis labiau matytis per plonėjantį emalį. „Kuo žmogus eina senyn, tuo labiau tamsėja ir dentinas. Dentinas vyresniame amžiuje mineralizuojasi, kalcifikuojasi, tampa labiau matinis. Vieniems dantų spalva gali pakisti labiau, kitiems mažiau, nes kiekvieno žmogaus fiziologija individuali. Kieno natūralūs dantys buvo šiek tiek tamsesni, dar tamsesni bus senatvėje, tai normali fiziologinė išraiška. Be abejo, galima juos šiek tiek pabalinti arba pakoreguoti estetiniu plombavimu“, – teigia CLINIC DPC dantų priežiūros centro gydytoja odontologė Aistė Bingelytė.

Patarimai, kaip išsaugoti natūralų dantų baltumą:

  •  Meskite rūkyti, nes rūkymas vienareikšmiškai kenkia dantų spalvai.
  • Jei kasdien išgeriate du–tris puodelius kavos, dantų emalis nuolat kontaktuoja su tepančia medžiaga. Bet svarbiausia, ne kiek išgeriate kavos, o kaip ją geriate. Pasistenkite, kad kava ir kiti dažantys gėrimai, kuo mažiau liestųsi su dantimis. Kavą rekomenduojama ne gurkšnoti, o išgerti greičiau arba gerti per šiaudelį, tada dėmes sukelianti medžiaga trumpiau bus burnoje. Po kiekvieno kavos, juodosios arbatos gėrimo arba dažančių uogų valgymo dantis išskalaukite.
  • Kruopščiau valykite dantis, naudokite tarpdančių siūlą ir kitas dantų higienos priemones, neleiskite tarpdančiuose ir ant dantų paviršiaus kauptis apnašoms.
  • Valydamiesi dantis netrinkite jų pernelyg stipriai šepetėliu. Per stipriai spaudžiant šepetėlį ir pernelyg intensyviai juo trinant, ypač, jei dantų pastoje yra abrazyvių dalelių, gali nudilti plonas emalio sluoksnis ir tada labiau ims persišviesti dentinas.
  • Dažniau apsilankykite pas odontologą ir bent kartą metuose atlikite profesionalią dantų higieną.