Bruksizmas – ne tik fiziologinė problema
2019-05-08

Pavasaris įsibėgėja, mūsų gyvenimuose vis daugiau saulės šviesos, ir šypsotis norisi labiau. Vis tik kartais šypsenoms reikia truputėlį padėti… Dabar, kai dienos ilgesnės, ir jau kvepia vasaros pažadu, yra puikus metas pasirūpinti savimi, atsikratyti to, kas kenkia, kelia rūpesčius ar trikdo darnų organizmo funkcionavimą.Todėl šiandien kviečiame jus daugiau sužinoti apie bruksizmo – nevalingo griežimo dantimis – sutrikimą ir jo gydymą. Savo įžvalgomis ir patarimais sutiko pasidalinti CLINIC|DPC gydytojas Rokas  Perevičius. Bruksizmo kamuojamiems pacientams specialistas siūlo nedelsti – viskas tik tam, kad būtumėte sveikesni, energingesni ir kurtumėte naujas šypsenų istorijas.

Žmogui, nesusidūrusiam su odontologijos mokslu, gali atrodyti, kad bruksizmas – nevalingas griežimas dantimis – ne tokia jau didelė bėda, na gal tik yra pavojus garsais prikelti šalia miegantįjį… Tačiau kaip yra iš tiesų – kokie pavojai sveikatai tyko turinčių tokį sutrikimą?

Žmonės patiria trumpalaikius ir ilgalaikius bruksizmo padarinius. Trumpalaikiais galime vadindi tokius, kurie išnyksta kartu su bruksizmu, o ilgalaikiais tokius, kurie lieka ilgesniam laikui arba yra negrįžtami. Trumpalaikiai padariniai – galvos skausmai, veido ar kramtyme dalyvaujančių raumenų skausmai, žandikaulių skausmai, kurie plinta į ausies sritį, kaklo ar pečių lanko (raumenų) skausmai, jų sąstingis, taip pat –  ribotas ar apsunkėjęs išsižiojimas, miego sutrikimai, kurie paveikia tiek dantimis griežiantįjį, tiek kartu miegantįjį, dantų paslankumas, gingivitas (dantenų uždegimas) arba dantenų recesija (atsitraukimas). Ilgalaikiai – smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija (visas spektras nemalonių simptomų), dantų nusidėvėjimas (skilinėjimas, lūžimas).

Jei artimasis kukliai nutyli – kokie dar simptomai praneša, jog žmogų kamuoja bruksizmas?

Pagrindiniai naktinio bruksizmo simptomai – rytinis arba pirmoje dienos pusėje pasireiškiantis galvos, veido ar kaklo raumenų skausmas, nepaaiškinamas jų nuovargio jausmas ar sąstingis. Griežimas dantimis arba stiprus sukandimas taip pat pasireiškia ir dienos metu. Tokiu atveju žmogus pats gali tai pajausti ar pastebėti.

Kokios priežastys sukelia bruksizmą – labiau anatominiai žmogaus ypatumai ar įgyjami netikę įpročiai, netinkamas gyvenimo būdas?

Tarp žmonių yra plačiai paplitusi nuomonė, kad bruksizmas yra susijęs su pakitusiu arba netaisyklingu sąkandžiu, tačiau nėra pakankamai tai pagrindžiančių mokslinių tyrimų duomenų. Yra nustatyta, kad bruksizmą gali sukelti daugybė veiksnių, kurie betarpiškai susiję su žmogaus nervų sistema – stresas, emocinė įtampa, įvairios cheminės medžiagos (vaistai, narkotikai), yra pavienių pranešimų apie paveldėtą riziką.

Dabar populiaru daug kalbėti apie streso įtaką viso organizmo būklei, vis dažnėjantį nerimo sutrikimą. Ar nuolatinis stresas, nerimas gali paskatinti ir bruksizmą?

Žinoma. Bruksizmas pagal apibrėžimą yra parafunkcija. Tai reiškia, kad jis niekaip nesusijęs su normalia žmogaus kūno funkcija, kaip kalbėjimas ar valgymas, ir kartais yra lyginamas su tokiais įpročiais kaip skruostų kramtymas, nagų kramtymas, pieštukų ar tušinukų galų kramtymas. Šiems veiksmams įprastai atlikti reikia mūsų valios, tačiau žmonės juos atlieka nevalingai. Manoma, kad tai yra nuolatinio streso ir nerimo pasekmė. Yra mokslinių duomenų, kad vaikų, kurie naktį griežia dantimis, nerimo lygis didesnis, negu tų, kurie taip nedaro. Žmonės virš 50 metų amžiaus, kurie kenčia nuo bruksizmo, statistiškai dažniau yra vieniši ir turi aukštesnį išsilavinimą, kas netiesiogiai rodo didesnį jų patiriamo streso lygį. Stresas darbe, darbas naktimis ar neįprastu darbo grafiku taip pat gali turėti didelės įtakos. Taip pat manoma, kad sulaikytas, savyje nuslopintas pyktis ar neviltis taip pat prisideda prie griežimo dantimis. Įtampos kupini periodai, tokie kaip egzaminai, šeimos santykių krizės, skyrybos arba persikraustymas gyventi į kitą vietą taip pat gali suaktyvinti bruksizmą. Rūkantys žmonės dvigubai dažniau kenčia nuo bruksizmo negu nerūkantys.

Kokios pačios efektyviausios priemonės šiuolaikinėje odontologijoje naudojamos gydyti bruksizmą? Kas priklauso nuo gydytojo, kas – nuo paties paciento pastangų?

Bruksizmo gydymas arba kontroliavimas yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kurio metu pacientas turi betarpiškai bendradarbiauti su gydytoju. Pirmiausia pacientas ar gydytojas turi pastebėti, kad ši problema yra. Tai išduoda mano jau anksčiau aprašyti simptomai. Lankantis pas gydytoją odontologą labiausiai į akis krenta dantų pažeidimai (nuskilimai, kaklelių pažeidimai), jų patologinis nusidėvėjimas (sužemėjęs sąkandis), lūžtantys dantų protezai, kramtomųjų raumenų įtampa ir hipertrofija (padidėjusi apimtis). Gydymas susideda iš jau esančių dantų pažeidimų atstatymo (jeigu tai yra įmanoma) ir apsaugojimo nuo tolimesnio dantų pažeidimo ir simptomų kontroliavimo. Gydytojui atlikus dantų gydymą dažniausiai pacientams siūloma kapa (medicinos prietaisas, kuris padaromas pagal dantų atspaudą ir skirtas ant jų uždėti ir juos apsaugoti). Kapa pati savaime griežimo dantimis negydo, tačiau apsaugo nuo jo padarinių – dantų ar jų protezų dilimo, skilimo, lūžinėjimo. Tačiau daugelis žmonių šių įtaisų savo burnoje netoleruoja – padidėja seilėtekis, jaučia svetimkūnio jausmą burnoje, kartais gali pradėti skaudėti smilkininius apatinio žandikaulio sąnarius, veido ar kaklo raumenis, nes įsidėjus kapą paaukštėja sąkandis, kuris kai kuriems žmonėms yra nemalonus. Minkštos kapos gali paūminti ir paskatinti griežimą dantimis, nes yra elastingos, amortizuojančios, žmogui norisi jas sukąsti. Kitas naudojamas, siūlomas priemones galima sugrupuoti taip:

  1. Skiriami medikamentai nervų sistemai slopinti, nerimui, įtampai mažinti – tai įvairus raminamieji, migdantys vaistai, antidepresantai. Šie vaistai turi savo griežtas indikacijas, kontraindikacijas ir labai dažnai nemalonų nepageidaujamą poveikį – sukelia mieguistumą, svaigulį, gali sutrikti judesių koordinacija.
  2. Psichosocialinė intervencija – tai gali būt psichoterapija, hipnozės seansai arba biologinis grįžtamasis ryšys (angl. biofeedback). Jų tikslas yra sumažinti streso lygį, įtampą, padėti žmogui suvalgyti nerimą, geriau pažinti savo kūną ir jame vykstančius procesus – pastebėti, kada stipriai sukanda ar griežia dantimis, sugalvoti technikas, kaip tuos įpročius kontroliuoti. Tai daug laiko ir pastangų reikalaujantys užsiėmimai.
  3. Botulino toksino injekcijos į kramtyme dalyvaujančius raumenis.

Labai įdomus ir kiek netikėtas bruksizmo gydymas naudojant botulino toksiną – gal kad vis dar siejame jį su išskirtinai grožio procedūromis. Papasakokite, kada ir kodėl verta rinktis gydymą būtent botulinu?

Botulino toksinas veikia užblokuodamas nervo-raumens jungtį ir taip sukeldamas raumenų paralyžių (kuris yra dalinis ir grįžtamas). Juo paveikiamos tik motorinės funkcijos (jutimai nesutrinka). Taip yra sujungiami visi mano išvardinti gydymo būdai – raumenims susilpnėjus sumažėja sukandimo jėga – taip dantys (ar jų protezai) apsaugomi nuo tolimesnio dėvėjimosi, lūžinėjimo, o patys raumenys nepersitempia, nepavargsta, juose nesusidaro skausmingų taškų, sumažėja smilkininiams apatinio žandikaulio sąnariams tenkantis krūvis, žmogus geriau miega, ryte atsikelia labiau pailsėjęs, be skausmo, taip pagerėja jo psichoemocinė būsena. Kadangi raumenų jėga smarkiai sumažėja – žmogus nebegali taip stipriai sukąsti dantimis, keičiasi jo įpročiai – tai veikia kaip biologinė grįžtamojo ryšio terapija, kuri veda į žalingų įpročių (griežimo dantimis, stipraus sukandimo) persitvarkymą. Svarbiausia – nereikia gerti migdomųjų ar raminamųjų vaistų. Skiriant šį gydymą su dantų kapomis pasiekimi ypatingai geri rezultatai.

Ką pirmiausia rekomenduojate pas jus dėl bruksizmo besikreipiantiems pacientams? Nuo ko prasideda gydymo procesas?

Pirmiausiai rekomenduoju pacientams nedelsti, veikti greitai ir užtikrintai, nes nauji nuolatiniai dantys antrą kartą neišdygsta. Gydymo procesas visada prasideda nuo pokalbio su pacientu, išklausome ir išklausiame jo apie nusiskundimus, vėliau seka paciento ištyrimas kartu su gydytoju odontologu, kurio metu įvertiname mano jau aprašytus faktorius ir sudarome gydymo planą, kurį vykdome.

Tikimės, kad perskaitę išsamius gydytojo Roko atsakymus, gavote naudingos ir aktualios informacijos. Teorinės žinios – puiku, tačiau, jei kamuoja bruksizmas, vien žinojimo, deja,  neužteks, todėl kviečiame registruotis nemokamai kosultacijai CLINIC|DPC klinikose. Mūsų specialistai jus išklausys, įvertins burnos ir dantų būklę ir pasiūlys labiausiai tinkantį gydymo planą. Padėkime šypsenoms skleistis ir pasitikime vasarą sveikesni ir žvalesni!