Dantų kariesas (ėduonis) – tai lėtinis, infekcinės kilmės kietųjų audinių (emalio, dentino, cemento) pažeidimas, kuriam progresuojant vystosi kietųjų audinių demineralizacija ir irimas. Kitaip sakant, dantų emalyje pradeda mažėti mineralinių medžiagų (kalcio ir fosforo), todėl prasideda jo irimas ir danties struktūrose susiformuoja infekcinė ertmė, buitiškai dažnai vadinama „skyle“.
Dantų karieso atsiradimo priežastys
Svarbu paminėti, kad dantų karieso atsiradimui įtakos turi ir įgimti veiksniai, ir paties žmogaus veikla bei įpročiai. Kadangi įgimtų veiksnių pakeisti veik neįmanoma, labai svarbu koreguoti tai, ką galima – gyvenimo būdą, mitybą, burnos higienos įpročius.
Įgimti karieso atsiradimo veiksniai:
- • Dantų anatominė forma, struktūra, cheminė sudėtis – emalio struktūra, fluoro pasiskirstymas audiniuose, retencinės dantų sritys – gilios vagelės, duobelės, netaisyklingai dantų lanke išsidėstę dantys
- • Biologiniai ir biocheminiai faktoriai – apnašų sudėtis ir kaupimosi vieta, apnašų susidarymo greitis, mikroorganizmų aktyvumas, viduląstelinių ir ekstraląstelinių polisacharidų kiekis, fluoras.
- • Seilės – išsiskyrimo greitis, buferinis talpumas, imunologiniai ir antibakteriniai faktoriai.
- • Epidemiologiniai ir demografiniai faktoriai – ėduonies paplitimas ir intensyvumas pieniniuose ir nuolatiniuose dantyse. Pradinių ir jau susiformavusių kariozinių ertmių lokalizacija. Ėduonies paplitimas ir intensyvumas skirtingose amžiaus, socialinio ir ekonominio lygio, etninėse grupėse.
- • Sisteminės būklės – bendriniai susirgimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai lemia burnos ertmės sveikatą.
- • Vietiniai veiksniai: dantų apnašos, seilių sudėties ir savybių pokyčiai (klampumas, pH svyravimai, išsiskyrimo greitis) sąkandžio anomalijos.
- • Endogeniniai veiksniai: silpnas imunitetas, genetinis polinkis, dantų kietųjų audinių struktūra ir savybės.
- • Egzogeniniai faktoriai: klimato įtaka, vandens įtaka, gyvenimo sąlygos, ekstremalios aplinkybės.
Įgyti karieso atsiradimo veiksniai:
- • Mityba – daug angliavandenių turinčių maisto produktų suvartojamas kiekis ir dažnumas, nepilnavertė mityba, stokojanti reikalingų mineralų. Suvartojamo fluoro kiekis.
- • Blogi asmens burnos higienos įpročiai, retai ar apskritai neatliekama profesionalioji burnos higiena, angliavandenių likučiai burnoje.
Pagrindinių etiologinių veiksnių sąveikos modelis.
Angliavandeniai – burnos mikroorganizmų maistas. Juos skaidydami, mikroorganizmai išskiria rūgštis, kurios tirpdo kietuosius dantų audinius ir susidaro kariesas. Dėl netinkamos burnos higienos, nepakankamai valant dantis, dantų apnašos kaupiasi, todėl karieso tikimybė dar labiau išauga, atsiranda blogas burnos kvapas, dantys praranda estetinę išvaizdą. Pirminėje stadijoje ėduonį galima pastebėti kaip balkšvą dėmelę emalio paviršiuje ar jo duobutėse. Po to susidaro ertmė, kuri didėja ir pasiekia danties pulpą.
Dantų karieso simptomai
Pagrindiniai dantų karieso simptomai yra šie:
- • Dantų skausmas;
- • Patamsėję dantys;
- • Suminkštėję dantų audiniai;
- • Danties emalio trupėjimas;
- • Dantų jautrumas kaklelio srityje.
Dantų karieso gydymas
Pirmasis dantų karieso gydymo etapas – paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, veiksnių, turinčių įtakos karieso susidarymui, nustatymas ir prevencija. Toliau atliekama atidi klinikinė apžiūra ir parenkamas tinkamiausias karieso gydymo būdas. Šiuos etapus aprašome plačiau:
- Karieso veiksnių nustatymas. Pirminio apsilankymo metu būtina išsiaiškinti veiksnius, kurie gali būti susiję su dantų karieso vystymusi. Tai – paciento požiūris į dantų priežiūrą ir gydymą; jo įpročiai. Apklausos metu išaiškėja nusiskundimai bei ligos istorija. Tikslingai aiškinamasi apie skausmo buvimą, pobūdį, trukmę, sukeliančius dirgiklius.
- Klinikinė apžiūra. Atliekant klinikinę apžiūrą taikomos papildomos priemonės – veidrodėlis, šviesos šaltinis bei dentalinis zondas. Kariozinis židinys įvertinimas remiantis vizualiniais bei taktiliniais kriterijais: įvertinami pokyčiai, atsiradę dėl danties demineralizacijos (mineralų praradimo), įvertinami spalvos pokyčiai, emalio skaidrumas, kietojo danties audinio būklė. Būtina klinikinės apžiūros sąlyga – danties paviršių izoliacija nuo seilių ir džiovinimas oro srove, ypač ankstyvųjų karieso židinių nustatymo atveju. Nukreipiamas šviesos šaltinis ir apžiūrimi kiekvieno danties visi paviršiai. Ypatingas dėmesys skiriamas naujai dygstantiems dantų paviršiams, distaliniams krūminių dantų paviršiams, vyresniems žmonėms – dantų sritims prie dantenų krašto. Mūsų klinikoje, planuojant dantų karieso gydymą, yra įvertinami šie veiksniai: kariozinio pažeidimo apimtis ir lokalizacija; karieso rizikos veiksniai; burnos higienos ir periodonto būklė; kitų esamų restauracijų kokybė ir būklė; funkciniai ir estetiniai poreikiai; sąkandis; paciento amžius, odontologinio gydymo poreikis.
CLINIC | DPC taikomi šie karieso gydymo būdai:
Konservatyvus gydymo būdas taikomas ankstyvose ligos stadijose, reikalauja nemažų gydytojo bei paciento pastangų. Tikslas – stabilizuoti ligos progresavimą, skatinant kietųjų danties audinių remineralizaciją; išsaugoti danties paviršiaus vientisumą. Priemonės – vietiniai remineralizuojantys preparatai: fluoro tirpalai, lakai, geliai. Hermetizuojančios medžiagos – silantai.
Radikalus gydymo metodas taikomas aktyvaus, progresuojančio karieso židinio atveju, kai konservatyvių priemonių nepakanka stabilizuoti ligai. Tikslas – pašalinti pažeistą, infekuotą, suirusį danties audinį, pritaikyti danties pulpą apsaugančias priemones bei restauruoti danties paviršių, siekiant atstatyti prarastas funkcijas bei estetiką. Paprasčiau sakant, šis terapinis gydymo būdas atliekamas, išvalant kariozinę, karieso pažeistą ertmę, o plombuojant atstatomas danties paviršius. Dažniausiai kariozinė ertmę valoma, naudojant dantų grąžtą. Norisi paminėti, kad šiuolaikiniai karieso pašalinimo instrumentai yra modernūs ir itin efektyvūs, populiarėja ir ertmės išvalymas ultragarsiniais, itin greitai vibruojančiais prietaisais bei lazeriu.